pakalbus

pakalbùs, -ì adj. (4) Srv, Al žr. kalbus: Jis toks pakalbùs žmogus Vb. Mes žmonės pakal̃būs Krk. Tokia pakalbì moterėlė Šln. Visada nepakalbus, dabar [Tamošius] pasidarė visiškai niūrus LzP. Kokia ji visiems pakalbì (visus užkalbina, neišdidi)! Jrb.